Ambivalentiškumas tampa rizikingu faktoriumi ilgalaikei santuokai, nusipelno daugiau dėmesio.
Meilės ir neapykantos derinys, mėgstamumo ir susierzinimo sąveika – tai santykiaujančių jausmų kokybė, vadinama ambivalentiškumu. Tai nėra nieko naujo santykių pasaulyje. Daugelis individo gali suvokti tam tikras partnerio savybes kaip žavias, tuo tarpu kitos gali tiesiog erzinti iš proto. Vis dėlto kai kurie santykiai pasižymi stipresniu ambivalentiškumu, o kiti – silpnesniu. Pastarasis tyrimas parodė, kad tai lemia didelę įtaką santykių ilgaamžiškumui ir partnerių pasitenkinimui vienas kitu.
Apklausiant 370 porų, vidutiniškai susituokusių prieš 23 metus ir dabar esančių arba santuokoje, arba išsiskyrusios, tyrimas išaiškino, kad ryškus ambivalentiškumas dažniau lemia skyrybas ir mažina bendrą pasitenkinimą santykiais.
Akivaizdu, kad poros, kurios pasižymi ryškiu ambivalentiškumu, susiduria su didesniais konfliktų dažniais nei poros, kurios išsiskiria mažesniu ambivalentiškumu.
Santykių suderinamumas yra subtilus dalykas, ir labai mažai tikėtina rasti partnerį, su kuriuo viskas puikiai sutaptų. Tačiau, jeigu nuolat svyruojate tarp „myliu ir nekenčiu” jausmų, tikėtina, kad jūsų santuoka nepavyks tapti ilgalaikiu ir sėkmingu partnerystės pavyzdžiu.
Naujas tyrimas, atliktas F. F. Surjadi, K. A. Wickrama ir F. O. Lorenz, paviešintas žurnale „Journal of Social and Personal Relationships” 2023 metais, nagrinėjo porų ir individualaus ambivalentiškumo poveikį santuokos rezultatams. Tyrimas atskleidė, kad ambivalentiškumas gali turėti tiesioginį įtakos konfliktams, dalyvaujantiems santuokoje, ir mažinti santuokos ilgalaikiškumą.