Hemangioma – tai yra gerybinis kraujagyslių auglys, kuris dažniausiai pasireiškia kūdikiams ar mažiems vaikams. Nors daugeliu atvejų šie navikai savaime išnyksta ir nesukelia rimtų sveikatos problemų, jų atsiradimo priežastys vis dar kelia daug klausimų mokslininkams ir gydytojams. Šiame straipsnyje aptarsime, kodėl atsiranda hemangiomos, kokie yra jų rizikos veiksniai ir kokiais atvejais reikalingas gydymas.
Kas yra hemangioma?
Hemangiomos yra sudarytos iš kraujagyslių ląstelių, kurios greitai dauginasi. Jos dažniausiai atsiranda ant odos arba po ja, tačiau taip pat gali išsivystyti ir vidaus organuose, pavyzdžiui, kepenyse. Dažniausiai jos yra aptinkamos jau pirmaisiais gyvenimo mėnesiais. Iš pradžių hemangiomos atrodo kaip nedidelis raudonas ar violetinis dėmelė, kuri laikui bėgant gali didėti.
Kodėl atsiranda hemangiomos?
Nors tiksli hemangiomų atsiradimo priežastis nėra aiški, mokslininkai yra nustatę keletą pagrindinių veiksnių, kurie gali turėti įtakos jų vystymuisi:
- Genetiniai veiksniai Kai kurie tyrimai rodo, kad hemangiomų atsiradimas gali būti susijęs su genetine predispozicija. Tai reiškia, kad tam tikros genų mutacijos arba paveldėti genetiniai ypatumai gali padidinti hemangiomų riziką.
- Nėštumo komplikacijos Hemangiomos dažniau pasireiškia neišnešiotiems kūdikiams arba tiems, kurie gimė mažo gimimo svorio. Tai gali būti susiję su placentos veiklos sutrikimais nėštumo metu. Dėl nepakankamo deguonies ar maistinių medžiagų tiekimo vaisiui, kraujagyslių ląstelės gali pradėti nenormaliai daugintis, o tai sukelia hemangiomos susidarymą.
- Motinos sveikatos būklė Kai kurie moksliniai duomenys rodo, kad tam tikros motinos sveikatos būklės nėštumo metu, pavyzdžiui, preeklampsija, gali turėti įtakos hemangiomų vystymuisi kūdikiui. Taip pat pastebėta, kad vyresnio amžiaus moterų nėštumo atveju padidėja hemangiomų atsiradimo tikimybė vaikui.
- Hormoniniai pokyčiai Hormonai taip pat gali turėti įtakos hemangiomų atsiradimui. Kai kurie tyrimai parodė, kad estrogenų lygis gali skatinti hemangiomos augimą, nors šis mechanizmas dar nėra visiškai suprantamas.
- Aplinkos veiksniai Nors šioje srityje dar nėra pakankamai įrodymų, kai kurie mokslininkai teigia, kad tam tikri aplinkos veiksniai arba motinos gyvenimo būdas nėštumo metu gali padidinti hemangiomų riziką. Tai gali būti stresas, mitybos trūkumai arba poveikis tam tikroms cheminėms medžiagoms.
Rizikos veiksniai
Hemangiomos pasitaiko dažniau tam tikrose žmonių grupėse:
- Lytis: Mergaitės turi didesnę riziką susirgti hemangiomomis nei berniukai.
- Neišnešioti kūdikiai: Neišnešioti arba labai mažo svorio naujagimiai turi didesnę tikimybę turėti hemangiomų.
- Šeimos istorija: Jei šeimoje yra buvę hemangiomų atvejų, tai gali padidinti riziką.
Kada reikalingas gydymas?
Dauguma hemangiomų išnyksta savaime per kelis metus ir nereikalauja gydymo. Tačiau yra atvejų, kai gydymas tampa būtinas:
- Jei hemangioma greitai auga ir trukdo gyvybiškai svarbioms funkcijoms, pavyzdžiui, kvėpavimui ar regėjimui.
- Jei hemangioma sukelia skausmą arba infekcijas.
- Jei ji yra labai matomoje vietoje ir gali turėti įtakos vaiko savivertei.
Gydymo galimybės apima vaistus (pavyzdžiui, beta blokatorius, tokius kaip propranololis), lazerinę terapiją arba chirurginį pašalinimą.
Išvada
Nors hemangiomos dažniausiai yra nepavojingos ir išnyksta savaime, jų atsiradimo priežastys yra sudėtingos ir gali būti susijusios su įvairiais genetiniais, hormoniniais bei aplinkos veiksniais. Svarbu stebėti hemangiomos vystymąsi ir pasikonsultuoti su gydytoju, jei ji sukelia problemų ar trukdo vaiko gyvenimo kokybei. Tolesni tyrimai šioje srityje gali padėti geriau suprasti šį reiškinį ir pasiūlyti dar efektyvesnes gydymo priemones.