Galvos svaigimas – tai nemalonus pojūtis, kuris gali pasireikšti skirtingo intensyvumo ir pobūdžio. Tai viena dažniausiai pasitaikančių problemų, dėl kurios žmonės kreipiasi į gydytojus. Galvos svaigimas gali būti lengvas, trumpalaikis ar nuolatinis ir stiprus, ir jis gali turėti įvairias priežastis. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindines galvos svaigimo priežastis, simptomus ir galimus gydymo būdus.
Galvos svaigimo pobūdžiai
Galvos svaigimas paprastai skirstomas į du pagrindinius tipus: periferinį ir centrinį.
- Periferinis galvos svaigimas – jis dažnai susijęs su vidinės ausies pažeidimais ar funkcijos sutrikimais, tokiais kaip vestibulinio aparato ligos. Dažnos priežastys:
- Gerybinis paroksizminis pozicinis galvos svaigimas (BPPV): ši būkūlė pasireiškia trumpais, bet intensyviais galvos svaigimo epizodais, kurie paprastai kyla keičiant galvos padėtį.
- Vidinės ausies infekcijos (labirintitas arba vestibulinis neuritas): jos gali sukelti staigų ir stiprų galvos svaigimą, neretai lydimą pykinimo ar klausos sutrikimų.
- Ménière’o liga: tai lėtinė liga, sukelianti stiprų svaigimą, spengimą ausyse, klausos praradimą ir spaudimo jausmą ausyse.
- Centrinis galvos svaigimas – jis atsiranda dėl smegenų ar nervų sistemos sutrikimų. Galimos priežastys:
- Insultas: galvos svaigimas gali būti vienas pirmųjų insulto simptomų.
- Migrena: kai kuriems žmonėms galvos svaigimas yra migrenos dalis.
- Smegenų navikai ar pažeidimai.
- Išsėtinė sklerozė: tai autoimuninė liga, paveikianti nervų sistemą ir kartais sukelianti galvos svaigimą.
Kitos galvos svaigimo priežastys
Be periferinių ir centrinių priežasčių, galvos svaigimas gali būti sąlygojamas ir kitų veiksnių:
- Ortostatinė hipotenzija: staigus kraujospūdžio sumažėjimas keičiant poziciją, pavyzdžiui, atsistojus iš sėdimos padėties.
- Dehidratacija: skysčių trūkumas organizme gali sukelti silpnumą ir svaigimą.
- Anemija: sumažjės hemoglobino kiekis kraujyje lemia deguonies trūkumą audiniuose, dėl ko jaučiamas nuovargis ir galvos svaigimas.
- Vaistai: kai kurie vaistai, tokie kaip antihipertenziniai, raminamieji ar antidepresantai, gali sukelti galvos svaigimą kaip šalutinį poveikį.
- Stresas ir nerimas: įtampa ir nerimo sutrikimai gali sukelti psichogeninį galvos svaigimą.
- Kaklo stuburo problemos: osteochondrozė ar kitos kaklo stuburo patologijos gali sutrikdyti kraujotaką smegenyse ir sukelti svaigimą.
Simptomai
Galvos svaigimas dažnai lydi ir kitus simptomus, tokius kaip:
- Pykinimas ar vėmimas.
- Pusiausvyros praradimas ar koordinacijos sutrikimai.
- Spengimas ausyse ar laikinas klausos praradimas.
- Regėjimo sutrikimai, pavyzdžiui, neryškus matymas ar dvejinimasis.
Diagnozė ir gydymas
Norint nustatyti galvos svaigimo priežastį, svarbu kreiptis į gydytojus. Diagnostikai gali būti naudojami:
- Kraujo tyrimai, siekiant patikrinti anemiją ar kitas ligas.
- Klausos testai.
- Galvos kompiuterinė tomografija (KT) ar magnetinio rezonanso tomografija (MRT), siekiant išsiaiškinti smegenų ar vidinės ausies patologijas.
- Vestibuliniai tyrimai, tokie kaip elektronistagmografija (ENG) ar vaizdo galvos impulsų testas (vHIT).
Gydymas priklauso nuo priežasties:
- Esant BPPV, gali padėti specialūs galvos judesių pratimai, tokie kaip Epley manevras.
- Jei svaigimą sukelia infekcija, gali būti skiriami antibiotikai ar antivirusiniai vaistai.
- Ménière’o ligos atveju dažnai rekomenduojama druskos suvartojimo kontrolė ar specifiniai vaistai.
- Psichogeninį galvos svaigimą galima valdyti psichoterapija ar nerimo gydymu.
Išvados
Galvos svaigimas gali būti sąlygotas įvairių veiksnių – nuo gana nepavojingų iki rimtų ligų. Jei galvos svaigimas kartojasi dažnai ar stiprėja, būtina kreiptis į gydytojus, kad būtų nustatyta tiksli priežastis ir paskirtas tinkamas gydymas. Sveikas gyvenimo būdas, tinkama mityba, pakankamas skysčių kiekis ir streso valdymas taip pat gali padėti išvengti kai kurių galvos svaigimo atvejų.