Didesnės senatvės pensijos. 2024 metais vidutinė senatvės pensija ūgtels maždaug 66 eurais ir pasieks 605 eurus. Vidutinė senatvės pensija tiems, kurie turi būtinąjį stažą, – 70 eurų ir sieks 644 eurus. Prognozuojama, kad vidutinė senatvės pensija sudarys 45,9 proc. vidutinio darbo užmokesčio „į rankas“, o vidutinė senatvės pensija, turintiems būtinąjį stažą, – vidutinio 48,8 proc. darbo užmokesčio „į rankas“ ir pamažu artės link tikslo, kad vidutinė pensija sudarytų pusę vidutinės algos gaunamos į rankas.
2023 metais vidutinė senatvės pensija padidėjo nuo 483 eurų iki 539 eurų, t. y. 56 eurais, o vidutinė senatvės pensija su būtinuoju stažu – nuo 513 iki 574 eurų, t. y. 61 euru.
Svarbiausios žinios apie pensijų didėjimą 2024 metais Lietuvoje:
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija teigia, kad šis pensijų didėjimas turėtų viršyti infliacijos lygį, o ministrė Monika Navickienė sakė, kad siekiama išlaikyti stabilų ir nuoseklų pensininkų pajamų augimą.
Vyriausybė įsipareigojo iki 2030 metų padidinti vidutinę senatvės pensiją iki 50 proc. vidutinio darbo užmokesčio, o ministrė teigia, kad šis tikslas gali būti pasiektas net greičiau.
Nuo 2024 metų pradžios didės socialinių išmokų dydžiai: bazinė išmoka sieks 55 eurus (ankstesnis dydis buvo 49 eurai), šalpos pensijų bazė padidės iki 197 eurų (ankstesnis dydis buvo 182 eurai), tikslinių kompensacijų bazė padidės iki 165 eurų (ankstesnis dydis buvo 147 eurai), o valstybės remiamų pajamų dydis padidės iki 176 eurų (ankstesnis dydis buvo 157 eurai).
Pašalpos pensijų bazės didinimas leis didinti šalpos išmokas, priklausomai nuo jos tipo ir gavėjų, nuo 6,5 eurų (šalpos našlaičių pensija) iki 29,25 eurų (šalpos neįgalumo pensija asmenims, netekusiems 100 proc. darbingumo iki 24 metų).
Padidinus tikslinių kompensacijų bazės dydį, didės išmokos žmonėms, kuriems nustatytas pirmojo ar antrojo lygio specialusis nuolatinės slaugos poreikis arba pirmojo ar antrojo lygio specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis.
Bazinės socialinės išmokos didinimas taip pat padidins kitų išmokų dydį, pvz., vaiko pinigai, vienkartinė išmoka gimus vaikui, globos (rūpybos) išmoka, vienkartinė išmoka įsikurti, išmoka besimokančio ar studijuojančio asmens vaiko priežiūrai.
Pavyzdžiui, vienkartinė išmoka gimus vaikui 2024 metais padidės nuo 539 eurų iki 605 eurų, vaiko pinigai padidės iki 96,25 euro, o gausioms ir nepasiturinčioms šeimoms arba neįgalų vaiką auginančioms šeimoms išmoka vaikui padidės iki 152,9 euro.
Tiek valstybinės, tiek nukentėjusių asmenų pensijos augs 2024 metais. Valstybinės pensijos augs 5,95 proc. nuo sausio ir siekiama 87 proc. didinti nukentėjusių asmenų pensijas nuo liepos mėnesio. Tai paveiks 48 tūkstančius žmonių.
Vidutinė nukentėjusių asmenų valstybinė pensija, skiriama tremtiniams ir politiniams kaliniams, augs apie 72 eurus iki 144,71 euro.
Be to, planuojama nustatyti pareigūnų ir karių valstybinių pensijų „grindis” – minimalų pensijos dydį už tarnybą. Jei pareigūnai ar kariai tarnaus reikiamą laiką, „grindys” sieks 350 eurų, o jei tarnaus mažiau, dydis mažės proporcingai.
Ministrė taip pat siūlo keisti pareigūnų ir karių, teisėjų valstybinių pensijų apskaičiavimo modelį, siekiant padaryti jį teisingesnį ir labiau pagrįstą.
Nuo 2025 metų planuojama nustatyti naują valstybinių pensijų indeksavimo tvarką, kad neįgalūs pensininkai gautų didesnes pensijas, o tai turėtų paveikti apie 43 tūkstančius pensijų gavėjų. Šiam tikslui bus skirta papildomų 58 mln. eurų finansavimo.