Įprastas šlapimas turėtų būti šviesiai geltonos spalvos, skaidrus, nedrumstas ir be dalelių. Šlapimo atspalvis gali kisti dėl suvartojamo skysčių kiekio, tam tikrų vaistų, vitaminų, maisto produktų arba ligų įtakos.
Ką atskleidžia šlapimo spalva?
- Skaidrus, bespalvis (tarsi vanduo) šlapimas: gali rodyti, kad organizmas gauna per daug skysčių, tačiau tai gali reikšti ir inkstų problemų arba būti diabeto požymis.
- Šviesiai geltonas: organizmas gauna pakankamai vandens.
- Ryškiai geltonas, oranžinis, gintarinės spalvos: organizmui trūksta vandens. Geltoną atspalvį gali sukelti ir B grupės vitaminai, kai kurie vaistai (pvz., antibiotikas rifampicinas, skausmą malšinantis vaistas fenazopiridinas, kai kurie laisvinamieji, chemoterapiniai vaistai). Taip pat šlapimas gali gelti nuo daugelio maisto produktų, tokių kaip morkos, saldžiosios bulvės, gervuogės, burokėliai, rabarbarai arba vitaminas C.
- Tamsiai oranžinis, rudas: gali rodyti stiprią dehidrataciją arba kepenų problemų. Taip pat šis atspalvis gali būti sukeltas didelio fizinio krūvio.
- Tamsiai rudas, juodas: gali būti ligų, įskaitant kepenų problemų ar retų būklių, tokių kaip rabdomiolizė (skersaruožių skeleto raumenų ląstelių žūtis) ar alkaptonurija (medžiagų apykaitos sutrikimas), simptomas.
- Rausvas, raudonas: tokia spalva gali reikšti kraują šlapime (hematurija), taip pat gali būti sukelta tam tikrų vaistų, didelio fizinio krūvio ar maisto, pvz., burokėlių, gervuogių, mėlynių.
- Melsvas, žalsvas: tikėtina, kad šlapimas gali būti nudažytas stipriai dažyto maisto. Žalias šlapimas gali būti susijęs su šlapimo takų infekcija, o melsvas gali būti hiperkalcemijos, retos genetinės ligos, požymis.
- Tamsiai violetinė spalva: tai gali būti retos medžiagų apykaitos ligos, vadinamos porfirijos, požymis.
- Baltas: būklės, vadinamos chilurija (pieninių sulčių atsiradimas šlapime), požymis.
Kiti galimi šlapimo pokyčiai:
- Drumstumas: moterims gali būti dėl makšties išskyrų, o drumzlėtas šlapimas gali rodyti šlapimo takų infekciją ar inkstų problemų.
- Kvapas: šlapimo kvapas gali būti keičiamas tam tikrų maisto produktų. Nemalonus kvapas gali rodyti šlapimo takų infekciją, o salsvas kvapas būna sergant diabetu.
Kas lemia šlapimo spalvą?
Šlapimo spalvą lemia keletas veiksnių, įskaitant:
- Skysčių suvartojimas: Gerdami daug vandens, šlapimas gali būti šviesiai geltonas ar net bespalvis. Mažas skysčių kiekis organizme gali padaryti šlapimą tamsesnį.
- Maisto produktai ir vitaminai: Kai kurie maisto produktai, vaistai ar vitaminai gali pakeisti šlapimo spalvą. Pavyzdžiui, B grupės vitaminai ar tam tikri vaistai gali suteikti ryškią geltoną ar oranžinę spalvą.
- Sveikatos būklė: Tam tikros ligos ar būklės gali turėti įtakos šlapimo spalvai. Pavyzdžiui, kepenų problemos ar hematurija (kraujas šlapime) gali sukelti raudoną ar rausvą atspalvį.
- Fizinis aktyvumas: Intensyvus fizinis krūvis gali sukelti tamsų šlapimą, o tai gali būti susiję su dehidratacija arba raumenų pažeidimais.
- Genetika: Kai kuriems žmonėms yra genetinė polinkis turėti tam tikrą šlapimo spalvą, kuri gali skirtis nuo kitų.
Gydantis gydytojas gali padėti nustatyti konkrečius veiksnius, kurie gali įtakoti individualią šlapimo spalvą. Jei pastebite staigius pokyčius ir esate susirūpinęs, svarbu konsultuotis su sveikatos specialistu.
Mityba, mineralai ir vitaminai
Mityba gali turėti įvairių spalvų veiksnių. Natūralių maisto produktų, pavyzdžiui, uogų ir burokėlių spalva gali sąveikauti su pigmentais ir sukurti skirtingą spalvą. Perdirbtuose maisto produktuose gali būti naudojami maisto dažai, kurie taip pat gali turėti įtakos šlapimo spalvai.
B grupės vitaminai, tokie kaip riboflavinas (vitaminas B2) ir kobalaminas (vitaminas B12), yra žinomi dėl suteikiamos fluorescentinio gelsvai-žalios spalvos šlapimui. Jei vartojate papildus ar multivitaminus, jie taip pat gali prisidėti prie ryškios spalvos šlapimo.
B grupės vitaminų papildais praturtinti maisto pakaitalai (koktelių formos) gali sukelti panašų efektą.
Beta karotino arba vitamino C perteklius gali atnešti tamsiai geltonos ar oranžinės spalvos šlapimą. Beta karotinas, kurį organizmas paverčia vitaminu A, randamas geltonos ir oranžinės spalvos maisto produktuose, pavyzdžiui, morkose ir saldžiosiose bulvėse.
Nepaisant citrusinių vaisių, vitamino C taip pat gausu kituose maisto produktuose, tokiuose kaip pomidorai, braškės ir brokoliai.
Kada kreiptis į gydytoją dėl pakitusios šlapimo spalvos?
Svarbu kreiptis į gydytoją, jei pastebite šlapimo spalvos ar kitus pokyčius ir yra susirūpinimą keliančių simptomų. Štai kai kurie atvejai, kai patartina kreiptis į medicinos specialistą:
- Kraujas šlapime: Jei pastebite raudoną arba rausvą šlapimą, tai gali būti hematurija, ir tai reikalauja gydytojo vertinimo. Kraujas šlapime gali būti susijęs su įvairiomis sveikatos problemomis, įskaitant šlapimo takų infekcijas, akmenis šlapimo takuose arba rimtesnes ligas.
- Staigus šlapimo spalvos pasikeitimas be aiškios priežasties: Jei pastebite nepaaiškinamą šlapimo spalvos pokyčius, ypač jei jie trunka ilgiau nei kelias dienas, tai gali būti požymis apie kai kurią sveikatos būklę, ir reikėtų pasitarti su gydytoju.
- Skausmas ar diskomfortas šlapinantis: Šlapinimosi metu jaučiamas skausmas ar diskomfortas gali rodyti įvairias problemas, tokioms kaip šlapimo takų infekcijos ar urolitiazė (akmenys šlapimo takuose).
- Kiti susirūpinimą keliantys simptomai: Jei šlapimo spalvos pokyčius lydi kitų sveikatos problemų simptomai, pvz., karščiavimas, nuovargis, svorio kritimas, būtina konsultuotis su gydytoju.
- Ilgesnės trukmės šlapimo spalvos pokyčiai su kitais simptomais: Jei šlapimo spalvos pokyčiai trunka ilgą laiką ir yra kartu su kitais simptomais, tai gali rodyti įvairias sveikatos problemas, ir gydytojo patarimas yra būtinas.
Gydytojas gali atlikti tyrimus, diagnozuoti galimas problemas ir nustatyti tinkamą gydymo planą. Svarbu neignoruoti pastebėtų pokyčių ir laiku kreiptis į specialistą siekiant išvengti galimų sveikatos rizikų.